Kovo 16-ąją Lietuva mini Knygnešio dieną – šventę, skirtą tiems, kurie rizikuodami laisve ir gyvybe saugojo mūsų kalbą. Šią svarbią datą prasmingai paminėjo ir patys mažiausieji Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos bendruomenės nariai – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniai.
Renginį pradėjome edukacine pamokėle, kurios metu vaikai žiūrėjo specialiai jiems pritaikytus vaizdo įrašus. Mažieji sužinojo apie sudėtingą spaudos draudimo laikotarpį, pirmuosius lietuviškus laikraščius bei knygas. Mokytojos pasakojo apie drąsius žmones, kurie slapta mokė vaikus skaityti gimtąja kalba, nors už tai grėsė didelės bausmės.
Po rimtų pokalbių visi kartu uždainavome pamėgtą dainą „Nupiešiu saulę“. Ši daina skambėjo kaip laisvės simbolis – vaikai džiaugėsi, kad šiandien galime nevaržomai piešti, dainuoti, skaityti ir svajoti. Tai, kas mums atrodo savaime suprantama, mūsų protėviams buvo didžiulė vertybė, už kurią teko kovoti.
Vaikams buvo itin įdomu sužinoti, kad knygnešystės istorija vyko čia pat – mūsų krašte. Onuškio miestelio kapinėse ilsisi net trys drąsūs knygnešiai, savo gyvenimus paskyrę lietuviškam žodžiui.
Išsiruošę į atminties žygį, mažieji aplankė šių didvyrių kapus. Pagerbėme knygnešių atminimą tylos minute, uždegėme atminties žvakeles, padėjome pavasarinių ,,kačiukų” puokšteles, kartu garsiai skaitėme lietuviškas knygnešių pavardes ant paminklų, taip simboliškai patvirtindami, kad jų auka nebuvo veltui.
Grįžtančius iš kapinių mus pasitiko džiugus siurprizas – virš galvų praskriejo ir į savo lizdą nutūpė gandras. Nors oficiali Gandro diena dar tik artėja, šis pavasario pranašas parskrido anksčiau, tarsi sveikindamas jaunuosius patriotus.
Ši diena vaikams tapo ne tik netradicine istorijos pamoka, bet ir gyvu ryšiu su savo krašto praeitimi bei gamtos nubudimu.
