Praėjusį penktadienį paminėję Žemės dieną, šią savaitę mažieji pasitiko dar vieną svarbią progą – Pasaulinę vandens dieną, minimą kovo 22-ąją. Ryto ratas virto gilia ir smalsia diskusija: kas yra vanduo? Kodėl jis toks brangus? Ar galėtume be jo išgyventi ir kas nutiktų, jei vanduo tiesiog išnyktų?
Vaikai pastebėjo, kad po lietaus balose vandens daug, tačiau kaip tie lašiukai vėl pakyla į dangų? Nors J. Degutytės eilėraštis užminė mįslių, atsakymus radome kartu skaitydami istoriją „Lašelio kelionė“. Tyrinėdami iliustracijas, mažieji sužinojo kaip saulutės sušildyti lašeliai kyla į viršų pas „tėvelį debesėlį“, kodėl galiausiai jie vėl iškrenta į žemę, ką lašelis pamato įsigėręs į dirvą ir ką jis išgirdo savo kelionės metu.
Grįžę į grupę, vaikučiai tapo tikrais tyrėjais. Eksperimentų metu emocijos liejosi per kraštus. Bandėme sukurti švelnų lietų, tačiau vaikai taip azartiškai „pildė debesėlį“, kad grupėje prapliupo tikra liūtis! Stebėjome, kaip mėlynas lašas sklaidosi skaidriame vandenyje ir kaip greitai nusidažo visa stiklinė. Analizavome, kodėl suspaustas popieriaus rutuliukas vandenyje staiga išsiskleidžia ir „išleidžia“ tiek daug spalvų. Naudodami šiaudelius, vaikai patys kūrė „vėją“ ir stebėjo, kaip vandens paviršiuje kyla audros bei susidaro taisyklingi ratilai.
Savo įspūdžius vaikai įamžino piešiniuose – kiekvienas nupieštas lašelis turėjo savo unikalią ir linksmą istoriją apie tai, kur pabuvojo ir ką matė.
Ši diena mums priminė, kad vanduo yra ne tik gyvybės šaltinis, bet ir begalinių atradimų pasaulis.
Mokytis per potyrius, eksperimentus ir diskusijas – pati įdomiausia kelionė!
